Ar populistai yra antidemokratiški? Remdamasis dešimties Vakarų Europos šalių tyrimu, Patricija Rehus ir Stevenas M. Van Hauwaertas nustato, kad populistai piliečiai mažiau remia mažumų teises, bet ne labiau linkę remti autoritarizmą nei kiti piliečiai.
Populizmas dažnai vaizduojamas kaip grėsmė demokratijai. Populistiniai veikėjai meta iššūkį pagrindinėms demokratinėms institucijoms – teismams, spaudos laisvėms ir mažumų apsaugai – taip kelia nerimą tarp politikos apžvalgininkų ir mokslininkų. Bet ką daryti paprastiems piliečiams, kurie laikosi populistinių pažiūrų? Ar jie rodo priešiškumą tiems patiems demokratijos ramsčiams, ar jie įsivaizduoja visai kitokią demokratiją?
Neseniai atliktame tyrime siūlome iki šiol išsamiausią žvilgsnį į tai, kaip populistiniai piliečiai galvoja apie demokratiją. Naudodami tarpvalstybinių apklausų duomenis iš dešimties Vakarų Europos šalių (Austrijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės), nagrinėjome, kaip populistiniai piliečiai supranta demokratiją ir kaip jų pažiūros lyginamos su ne populistais.
Nors populistai piliečiai dažnai apibūdinami kaip „nepatenkinti demokratai“ – nusivylę tuo, kaip demokratija veikia praktikoje, tačiau vis dar palaiko visą sistemą, mes galvojome, ar jie nori kitokios demokratijos ir, jei taip, kokius principus jie vertina labiausiai.
Kelios demokratijos vizijos
Norėdami suprasti, kaip piliečiai galvoja apie demokratiją, paprašėme respondentų įvertinti 12 demokratijos principų svarbą (žr. 1 lentelę). Šie elementai, gauti iš Europos socialinio tyrimo, atspindi platų demokratinių vertybių rinkinį.
1 lentelė: Demokratijos elementai
| Kaip manote, ar tai svarbu demokratijai apskritai… | Prekė |
| 1. …kad nacionaliniai rinkimai yra laisvi ir sąžiningi? | Laisvi ir sąžiningi rinkimai |
| 2. …kad opozicinės partijos gali laisvai kritikuoti vyriausybę? | Opozicinės partijos |
| 3. …kad kiekvienas gali laisvai reikšti savo politines pažiūras? | Saviraiškos laisvė |
| 4. …kad teismai gali neleisti vyriausybei veikti ne pagal savo įgaliojimus? | Teisminė peržiūra |
| 5. …kad mažumų grupių teisės būtų apsaugotos? | Mažumų teisės |
| 6. …kad žiniasklaida gali laisvai kritikuoti vyriausybę? | Žiniasklaidos laisvė |
| 7. …kad piliečiai ištartų galutinį žodį svarbiausiais politiniais klausimais, tiesiogiai balsuodami dėl jų referendumuose? | Referendumai |
| 8. …kad piliečiai gali tiesiogiai pašalinti išrinktą politiką iš pareigų, ragindami surengti apkaltos referendumą? | Apkalta |
| 9. …kad vyriausybė saugo visus piliečius nuo skurdo? | Apsauga nuo skurdo |
| 10. …kad vyriausybė imasi priemonių pajamų lygio skirtumams sumažinti? | Sumažinti pajamų nelygybę |
| 11. …kad vyriausybei vadovauja lyderis, kuris nėra atskaitingas parlamentui? | Stiprus lyderis |
| 12. …kad armija perima valdžią, jei vyriausybės yra nekompetentingos? | Armijos įsikišimas |
Pastaba: kiekviename punkte respondentų vienuolikos balų skalėje nuo „visai nesvarbu“ (0) iki „labai svarbu“ (10) klausiama, kiek svarbūs jie laiko tam tikrus demokratijos elementus.
Tada naudojome keturis vienas kitą papildančius metodus, kad ištirtume, kaip piliečiai suvokia demokratiją. Pirma, naudojome teorija pagrįstą požiūrį, pagrįstą nusistovėjusiais politikos teorijos modeliais, pagal kuriuos išskiriama rinkimų (1–3 punktai), liberalioji (4–6 punktai), tiesioginė (7–8 punktai), socialinė (9–10 punktai) ir autoritarinė demokratija (11–12 punktai).
Antra, mes pasirinkome į piliečius orientuotą požiūrį, naudodami faktorių analizę, kad pamatytume, kaip patys piliečiai grupuoja skirtingus demokratinius principus. Tai atskleidžia keturias pagrindines dimensijas: liberalioji (1-4, 6 punktai), egalitarinė (5, 9-10 punktai), tiesioginė (7-8 punktai) ir autoritarinė demokratija (11-12 punktai).
Trečia, taikėme peržiūrėtą į piliečius orientuotą metodą. Čia mažumų teisės traktuojamos kaip atskira kategorija, siekiant įveikti susirūpinimą dėl mažumų teisių supainiojimo su labiau egalitariniu demokratijos supratimu. Taip gaunamos keturios pakoreguotos dimensijos (plius mažumų teisės): liberalioji (1–4, 6 punktai), socialinė (9–10 punktai), tiesioginė (7–8 punktai) ir autoritarinė demokratija (11–12 punktai).
Galiausiai, siekdami įvertinti nepriklausomą paramą kiekvienam demokratiniam principui, naudojome individualų požiūrį. Tai padeda mums nustatyti, ar parama tam tikriems demokratijos elementams skatina demokratinio supratimo skirtumus tarp grupių.
Ką piliečiai galvoja apie demokratiją
Kai leidžiame duomenims kalbėti už save, o ne manome, kad piliečiai atskiria skirtingus demokratijos aspektus, kaip tai daro mokslininkai, atsiranda įdomus pastebėjimas. Piliečių požiūris į demokratiją yra struktūrizuotas, tačiau jis nebūtinai atitinka mokslininkų naudojamus rėmus. Pavyzdžiui, nors politikos teorija rinkimų ir liberalumo principus traktuoja kaip skirtingus, piliečiai linkę juos sujungti į vieną visa apimantį matmenį.
Panašiai, nors mažumų teisės paprastai teoriškai laikomos liberalios demokratijos sudedamąja dalimi, daugelis piliečių sugrupuoja jas su socialine apsauga kaip dalį to paties platesnio įsipareigojimo siekti egalitarizmo ir sąžiningumo. Tai nenuostabu tarp mūsų šalių, kuriose liberali ir socialinė demokratija iš tikrųjų yra norma.
Šios įžvalgos rodo, kad žmonės dažnai žiūri į demokratiją holistiškiau – savaip derina įtraukties, dalyvavimo ir atskaitomybės idėjas. Dėl to mokslininkams ir politikos formuotojams dar svarbiau bet kokias demokratines reformas pagrįsti tuo, kaip piliečiai iš tikrųjų suvokia demokratiją, o ne tik kaip ją apibrėžia ekspertai.
Ar populistai piliečiai yra antidemokratiški?
Taikydami šiuos keturis metodus, toliau nagrinėjome, kuo populistiniai piliečiai skiriasi nuo nepopulistinių kolegų tuo, kad palaiko skirtingus demokratijos aspektus. Mūsų išvados (žr. 1 pav.) ginčija kai kurias įprastas prielaidas.
1 pav. Populistiniai piliečiai ir parama demokratiniams modeliams
Pastaba: 1 modelyje naudojamas teorija pagrįstas demokratinio supratimo metodas. 2 ir 3 modeliuose naudojami labiau į piliečius orientuoti požiūriai, siekiant konceptualizuoti demokratinį supratimą. 4 modelyje demokratijos elementai naudojami kaip atskiri kintamieji. Visi modeliai yra OLS regresijos su fiksuotais efektais ir apima valdymo kintamuosius.
Pirma, populistai piliečiai, panašiai kaip populistiniai veikėjai, ypač palaiko tiesiogines demokratines priemones, tokias kaip referendumai ir atšaukiami rinkimai. Tai rodo, kad jie nori daugiau įtakos priimant sprendimus ir nebūtinai yra patenkinti tuo, kad politika paliekama tik išrinktam elitui.
Antra, populistai piliečiai linkę mažiau palaikyti liberalią demokratiją, ypač kai kalbama apie mažumų teises. Panašiai kaip populistai, populistai piliečiai labiau tiki, kad mažumų apsauga gali trukdyti daugumos valdymui.
Tačiau kalbant apie kitus liberalios demokratijos aspektus, pavyzdžiui, laisvą spaudą ar nepriklausomus teismus, populistinių piliečių palaikymas yra panašus į nepopulistinių piliečių palaikymą. Tai rodo esminę įtampą: liberali demokratija saugo visus piliečius, įskaitant mažumas, tačiau kai kurie populistai mano, kad ši apsauga suteikia tam tikroms grupėms privilegiją prieš „bendrą valią“.
Trečia, nerandame nuoseklių įrodymų, kad populistai piliečiai būtų palankesni autoritariniams demokratijos modeliams nei jų mažiau populistiniai kolegos. Nors jiems labiau patinka idėja apie stiprius lyderius, galinčius „sudaryti reikalus“ – net jei tai reiškia apeiti kai kurias institucines procedūras, – jie nerodo didesnės paramos kariniam valdymui ar visiškam demokratinių procesų atsisakymui. Jų demokratijos versija kai kuriais atžvilgiais gali būti neliberali, bet ne visiškai antidemokratinė.
Populistai nori demokratijos, kuri klauso
Tai, ką mes pastebime, yra ir ramina, ir verčia susimąstyti, nes tai meta iššūkį dominuojantiems naratyvams apie populizmą. Pernelyg dažnai į populistinius piliečius žiūrima kaip į pavojų demokratijai. Ši perspektyva rizikuoja praleisti gilesnę žinią: populistiniai piliečiai nori demokratijos, kuri klauso.
Jie nerimauja, kad sistema yra iškreipta elito ir mažumų naudai, o įprasti balsai yra ignoruojami. Taigi jų demokratijos vizija teikia pirmenybę tiesioginiam dalyvavimui ir išreiškia gilų skepticizmą liberalios apsaugos atžvilgiu, ypač kai kalbama apie mažumų teises.
Šis niuansas yra svarbus. Jei politikos formuotojai mano, kad populistai yra tiesiog antidemokratiški, jie gali nepastebėti galimybių stiprinti demokratinį teisėtumą atsakydami į tikrą susirūpinimą dėl atstovavimo ir balso. Pavyzdžiui, įvedus daugiau dalyvavimo mechanizmų, pvz., svarstytinų mini visuomenių ar piliečių susirinkimų, gali padėti patenkinti tiesioginio indėlio poreikį neprarandant liberalių apsaugos priemonių, tuo pačiu sumažinant populistinių veikėjų patrauklumą.
Trumpai tariant, populistiniai piliečiai nesiekia sugriauti demokratijos. Vietoj to, jie daugeliu atžvilgių yra demokratiniai idealistai. Jie nori sistemos, kuri įsiklausytų į „paprastus žmones“, leistų jiems išsakyti savo nuomonę ir duotų teisingų rezultatų. Tačiau jų demokratijos vizija kartais kertasi su liberaliais principais, skirtais apsaugoti pliuralizmą ir mažumų balsus.
Tai sukuria sudėtingą pusiausvyros veiksmą šiuolaikinėms demokratijoms: kaip sustiprinti piliečių įsitraukimą nepažeidžiant pagrindinių apsaugos priemonių. Atsakymas yra ne atmesti populistinius piliečius kaip antidemokratinius, o rimtai žiūrėti į jų demokratinius rūpesčius, nepažeidžiant principų, dėl kurių demokratija yra atspari.
Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. autorių neseniai atliktas tyrimas in Politikos studijos.
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiamos autoriaus nuomonės, o ne EUROPP – Europos politikos ir politikos ar Londono ekonomikos mokyklos pozicija. Panašaus vaizdo kreditas: Sangiao fotografija / Shutterstock.com
