Liepos 1 d. Danija perėmė Europos Sąjungos tarybos besisukančią prezidentūrą. Vera Spyrakou Rašo, kad tuo metu, kai Europa susiduria su didėjančiais iššūkiais, Danijos prezidentūra turi siekti įveikti padalijimą tarp ES valstybių narių.
Liepos 1 d. Iki gruodžio 31 d. Danija surengs Europos Sąjungos tarybos pirmininkavimą. Danijos prezidentūra yra svarbiausia Europos projekto momentas – laikas, kai vienybė, atsparumas ir bendra atsakomybė yra būtinesni nei bet kada.
Šiandien ES pasiryžo naršyti vis sudėtingesnę ir ginčijamą tarptautinę tvarką. Rusijos nuolatinis agresijos karas prieš Ukrainą, atnaujinta strateginė konkurencija tarp pasaulinių valstybių, tęstinė kritimo kritinė padėtis, skaitmeninė revoliucija ir didėjanti socialinė nelygybė kartu sudaro policrizį, kuris išbando Europos institucinius gebėjimus ir politinę darną.
Tokiais neramiais laikais Danijos prezidentūra turi ir galimybę, ir įsipareigojimą: sustiprinti Europos vienybę, sustiprinti jos gebėjimą veikti kolektyviniams veiksmams ir parodyti, kad ES sugeba ne tik prisitaikyti prie krizių, bet ir iš jų sustiprinti jėgas.
Saugumas ir atsakomybė
Vienas iš pagrindinių Danijos prezidentūros lūkesčių yra išlaikyti Europos dėmesį į saugumą ir gynybą trapių aljansų epochoje ir atnaujintų grėsmių. Pastaraisiais metais parodė, kad ES neturi laikyti savo saugumo architektūra savaime suprantamu dalyku. Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė Europos strateginės autonomijos skubumą ir poreikį panaikinti patikimumo atotrūkį tarp užmojų ir galimybių.
Danija, turinti ilgametę pragmatinės diplomatijos tradiciją ir stiprius Atlanto ryšius, yra unikalios galimybės veikti kaip tilto statytojas. Tai gali palengvinti sunkias diskusijas, kaip ES gali prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą, išlaikant glaudų bendradarbiavimą su NATO.
Tikėtina, kad Danijos prezidentūra palaikys pastangas pagilinti Eu-nato koordinavimą, paskatinti bendrą viešųjų pirkimų ir gynybos investicijų darbą ir ištirti būdus, kaip sustiprinti Europos technologinę ir pramoninę bazę kritinėse srityse, tokiose kaip kibernetinis saugumas ir energetinis saugumas. Šia prasme Danijos prezidentūra turi ne tik reaguoti į krizes, bet ir padėti formuoti ES sugebėjimą vykdyti savo kolektyvinio saugumo pažadus ir tapti dar viena plyta Europos stabilumo sienoje.
Stabilumas ir pasitikėjimas
Vienas iš pagrindinių Danijos prioritetų yra aiškus: Europos saugumo apsauga keičiantis aljansams ir atnaujintų grėsmių. Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą ir parodyti, kad ji gali veikti ryžtingai ir įžvalgiai. Danijos, kaip pragmatiškos, sutarimo kūrimo valstybės narės, patirtis, turinti tvirtus transatlantinius ryšius ir įsipareigojimą dėl Europos vertybių, gerai nustato, kad būtų skatinami susitarimai jautriais klausimais. Tai apima bendrąsias gynybos investicijas, gilinimą ES-NATO bendradarbiavimą ir Europos technologinių ir pramonės galimybių tobulinimą.
Tuo pačiu metu Danijos pirmininkavimas gali parodyti, kad Europos jėga nėra vien kariniame turte, bet jos demokratinėse institucijose, teisinės valstybės valstybės ir jos piliečių ilgalaikio pasitikėjimo Europos projektu. Krizės metu šie pagrindai turi būti apsaugoti ir sustiprinti.
Danijos prezidentūra taip pat sutelks dėmesį į tai, kad Europa išliktų konkurencinga ir tvari greitai kintančioje pasaulio ekonomikoje. Žalias perėjimas – Danijos prioritetas namuose – yra kertinis Europos ekonominio atsparumo ir saugumo akmuo.
Klimato ambicijų suderinimas su ekonomikos augimu ir socialine sanglauda nebus lengva, tačiau tai yra gyvybiškai svarbi. Vadovaujant Danijos vadovybei, tarybai reikės skatinti pagrindines įstatymų leidybos bylas, kurios Europą priartės prie 2050 m. Klimato neutralumo tikslų, tuo pačiu užtikrinant, kad žaliasis perėjimas teiktų apčiuopiamą naudą tiek piliečiams, tiek bendruomenėms, tiek įmonėms. Pačios Danijos, kaip švarios energijos ir tvarumo novatoriaus, rekordas gali paskatinti patikimus būdus ES parodyti pavyzdžiu, parodydamas, kad ekonominė jėga ir atsakomybė už aplinką gali ir turi eiti koja kojon.
Europos vienybė – pristatymas krizės metu
Danijos prezidentūra ateina tuo metu, kai Europos piliečiai tikisi, kad ES veiks ryžtingai ir duos apčiuopiamų rezultatų. Naujausi „Eurobarometro“ išvados rodo, kad visuomenės pasitikėjimas ES išlieka didelis, kai piliečiai supranta, kad Sąjunga yra pajėgi apsaugoti juos nuo krizių, nesvarbu, ar grėsmė saugumo, ar pandemijos, ar ekonominiai sukrėtimai.
Šiuo atžvilgiu Danijos prezidentūra prisiima atsakomybę išlaikyti vienybės dvasią. Ateinančių šešių mėnesių iššūkiai neapsiriboja institucinėmis derybomis Briuselyje. Jie taip pat apima pasakojimo sustiprinimą, kad europiečiai iš tikrųjų yra „stipresni kartu“.
Šios užmojų esmė yra mintis, kad Europos stiprybė slypi ne tik ekonominiais veikėjais ar geopolitine svoriu, bet ir bendrose demokratinėse normose, teisinės valstybės, socialinės sanglaudos ir aktyvaus piliečio. Palengvindama susitarimus, kurie pagyvina nacionalinius interesus ir skatindama bendrojo tikslo jausmą, Danija gali padėti įrodyti, kad Europos integracija išlieka dinamišku projektu, galinčiu prisitaikyti ir reaguoti net neramiais laikais.
Europos bendradarbiavimo lūkesčiai
Valstybės narės, tiek institucijos, tiek piliečiai ieškos Danijos prezidentūros dėl nuolatinės, pragmatiškos vadovybės. Šia prasme prezidentūra yra daugiau nei techninis vaidmuo – tai Europos sugebėjimo naršyti savo struktūrinę asimetriją ir pusiausvyros tarpvyriausybinių derybų su viršnacionalinėmis ambicijomis išbandymas.
Prezidentūra mums taip pat primena, kad ES stiprybė kyla iš jos sugebėjimo pasukti lyderystę išlaikant tęstinumą. Mažesnės valstybės, kaip ir Danija, dažnai parodė, kad jos gali atlikti didelį vaidmenį suklastojant kompromisus, patobulinti kritinius įstatymus ir pastumti kolektyvinę viziją.
Platesniame Europos politinių diskusijų kontekste Danijos prezidentūra taip pat gali būti apmąstymo momentas apie būsimą Europos valdymo architektūrą. Kaip ES gali išlikti vieninga ir veiksminga, kai susiduria su krizėmis, peržengiančiomis sienas? Kaip tai gali geriau įtraukti piliečius formuojant kolektyvinius prioritetus? Ir kaip pusiausvyra tarp nacionalinio suvereniteto ir bendro valdymo gali vystytis neišnykus demokratinio teisėtumo?
Tai yra klausimai, tiesiogiai susiję su gilesnėmis diskusijomis apie Europos tapatybę ir demokratinį atsparumą. Tai yra klausimai, kurie sulaukė naujos skubos po Europos ateities konferencijos ir naujausių raginimų dėl sutarties reformos.
Stipresnis kartu
Danijos prezidentūros šūkis yra “Stipri Europa kintančiame pasaulyje“. Tai rodo, kad, nepaisant susiskaidymo ir abejonių, Europos Sąjunga ir toliau įsipareigoja susidurti su iššūkiais kartu, žingsnis po žingsnio. Taip pat pabrėžiama, kad Europos bendradarbiavimas turi būti nuolat atnaujinamas ne tik per sutartis ir institucijas, bet ir per bendrą politinę valią ir pilietinį pasitikėjimą.
Šia prasme Danijos šešių mėnesių kadencija yra galimybė parodyti, kad Europos ateitis slypi vienybės ir tikslo elgsenoje. Tai priminimas, kad ES atsparumas priklauso tiek nuo praktinio problemų sprendimo gebėjimo, kiek nuo sugebėjimo įkvėpti pasitikėjimą savo piliečiais-ir priminimas, kad Europa iš tikrųjų gali suderinti žodžius su veiksmais.
Posūkio taškas?
Danijos prezidentūra ateina tuo metu, kai Europa turi žiūrėti į priekį, kad suformuotų savo būsimą architektūrą. Daugelis diskusijų, kurias Danija padės vadovauti – apie strateginę autonomiją, sąžiningą ir tvarų augimą, skaitmeninius ir žaliuosius perėjimus ir demokratijos apsaugą turės įtakos Europos gebėjimui išlikti vieningiems ir patikimiems pasaulinėje arenoje.
Kiti šeši mėnesiai parodys, ar ES gali paversti kolektyvines ambicijas į apčiuopiamą politiką, kuri sustiprina piliečių pasitikėjimą ir atnaujina Europos solidarumo, gerovės ir taikos pažadą. Tai, kas daro šią prezidentūrą ypač reikšmingą, yra ne tik jos politinė darbotvarkė, bet ir simbolinis potencialas. Tuo metu, kai Europos projektas susiduria su klausimais apie jo sugebėjimą pristatyti, Danijos prezidentūra gali padėti suderinti padalijimą ir priminti piliečiams ir valstybėms narėms, kad didžiausias sąjungos turtas yra jos gebėjimas veikti kartu.
Naujausi „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad europiečiai ir toliau ieško ES, kad apsaugotų juos – nuo grėsmės saugumo, ekonominių sukrėtimų ar klimato rizikos. Piliečių pasitikėjimas didėja, kai mato, kad Europa teikia konkrečius rezultatus. Taigi Danijos vaidmuo yra ne tik pirmininko susitikimams ir tarpininko kompromisams, bet ir užtikrinti, kad pažadas „Stipresnis kartu“ jaučiamas praktikoje.
Sėkmingai pirmininkauti reikės kruopščiai naršyti nacionalinius interesus, tuo pačiu skatinant kompromiso ir bendros atsakomybės dvasią. Tai yra ES besisukančios prezidentūros esmė-kad net mažos ir vidutinės valstybės narės gali parodyti pavyzdį, įrodydama, kad Europos vienybė nėra retorinis idealas, o praktinis būdas susidurti su bendrais iššūkiais.
Pastaba: Šis straipsnis pateikia autoriaus nuomonę, o ne Europos – Europos politikos ir politikos ar Londono ekonomikos mokyklos poziciją. Teminio vaizdo kreditas: Europos Sąjunga