Kylant pasaulinei temperatūrai, rizikuojame įveikti kelis klimato lūžio taškus, kuriuos peržengus natūralios sistemos pradės negrįžtamai keistis. Tačiau kaip Manjana Milkoreit rašo, ta pati dinamika, dėl kurios klimato lūžio taškai yra pavojingi, taip pat gali būti panaudoti socialinėse ir ekonominėse sistemose, kad būtų sukurti teigiami pokyčiai.
Spalio 13 d 2025 m. pasaulinė kritinių taškų ataskaita buvo išleistas – išsamiausias iki šiol mokslinis rizikos, galimybių ir valdymo iššūkių, kuriuos kelia Žemės sistemos lūžio taškai, įvertinimas. Ataskaita, kurią parašė daugiau nei 160 mokslininkų iš daugiau nei 80 institucijų 23 šalyse, rodo, kad planeta įžengia į naują realybę.
Pasauliniam atšilimui greitai viršijus 1,5°C, pirmasis Žemės sistemos lūžio taškas – šilto vandens koralų rifai – jau praėjo savo lūžio tašką. Kai kurios kitos Žemės sistemos dalys – nuo vandenyno srovių iki ledo sluoksnių – taip pat rodo negrįžtamus slenksčius peržengiančius ženklus.
Žinia ryški: planetos, nuo kurios priklauso žmonių visuomenės, stabilumui dabar gresia savaime išsilaikantis ir spartėjantys pokyčiai. Tačiau ataskaitoje taip pat pabrėžiamas kitoks lūžio taškas – teigiami socialiniai ir technologiniai poslinkiai, kurie vis tiek gali mus nukreipti ir netgi paspartinti mūsų perėjimą link saugesnės, teisingesnės ir atsparesnės ateities.
Galutiniai taškai nėra tolimos grėsmės
Žemės sistemos lūžio taškai yra slenksčiai, kuriuos peržengus pagrindinės natūralios sistemos pradeda negrįžtamai keistis dėl savo vidinės dinamikos. Vieno kirtimas turėtų didelių pasekmių visame pasaulyje: atitirpęs Arkties amžinasis įšalas išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai sustiprina atšilimą; griūvantys ledo sluoksniai pagreitina jūros lygio kilimą; Amazonės drėgmės perdirbimo praradimas gali destabilizuoti kritulių modelius žemynuose. Dauguma šių procesų yra tarpusavyje susiję – tai reiškia, kad vienos sistemos išvertimas gali padidinti kitos sistemos išvertimo tikimybę.
1 pav. Žemės sistemos lūžio taškų rizika didėja didėjant visuotiniam atšilimui
Šaltiniai: 2025 m. pasaulinė kritinių taškų ataskaita ir Armstrong McKay ir kt., 2022 m.
Mokslininkai perspėja, kad daugelis šių slenksčių gali svyruoti nuo 1,5°C iki 2°C atšilimo. Kuo ilgiau žmonija išliks šioje pavojaus zonoje, tuo didesnė tikimybė, kad savaime stiprėjantys atsiliepimai perims kontrolę ir pastūmės daugiau Žemės sistemų į nestabilią ir nepažįstamą būseną.
Vengti negrįžtamo
Norint išvengti šių pasekmių, reikia apriboti pasaulinės temperatūros kilimą ir jos buvimo laiką, ty sumažinti 1,5 °C viršijimą. Kiekviena laipsnio dalis ir kiekvieni viršijimo metai yra svarbūs.
Ataskaita rodo, kad norint užkirsti kelią klimato lūžio taškams, šį dešimtmetį reikia iš anksto sumažinti išmetamų teršalų kiekį: iki 2030 m. perpus sumažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (palyginti su 2010 m. lygiu), greitai sumažinti metano ir kitų trumpalaikių teršalų kiekį ir siekti grynųjų neigiamų emisijų iki šio amžiaus vidurio.
Tvarios anglies šalinimo technologijos ir ekosistemų atkūrimas turi būti išplėstos, kad vėliau šiame amžiuje pasaulinė temperatūra būtų sumažinta žemiau 1,5 °C. Tačiau dabartinių nacionalinių įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą nepakanka. Šiuo metu jie įpareigoja pasaulį atšilti daugiau nei 2 °C – už diapazono, kuriame gali apvirsti kelios svarbios sistemos.
Europos atsakomybė ir galimybės
Europai tai ne tik mokslinis, bet ir moralinis bei strateginis įspėjimas. Žemynas jau dabar patiria vis didėjančias klimato kaitos išlaidas – potvynius Vokietijoje, karščio bangas Ispanijoje, miškų gaisrus Graikijoje – ir jo ekonomika yra labai veikiama pasaulinio nestabilumo. Tačiau Europa taip pat turi unikalų svertą: jos politika, rinkos ir socialiniai modeliai formuoja pasaulines normas ir technologijas.
Europa padėjo užsitikrinti 1,5°C tikslą Paryžiuje. Dabar tai turi padėti paversti tai tikru. Tai reiškia, kad reikia paspartinti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, stiprinti anglies dvideginio kainodarą, skatinti tvarų anglies dioksido šalinimą dideliu mastu ir remti pokyčius kituose regionuose, įskaitant pastangas, kad Amazonės atogrąžų miškai nepasiektų taško, iš kurio nebegalima grįžti.
Valdymas lūžio taško pasaulyje
Valdymas yra labai svarbus norint išvengti klimato lūžio taškų. Suvaldyti lūžio taškus yra ne tik mokslinis ar techninis, bet ir politinis, institucinis ir etinis iššūkis. Galutiniai taškai skiriasi nuo įprastų klimato pavojų, nes jie yra nelinijiniai, negrįžtami ir dėl to globalūs. Jie reikalauja išankstinio valdymo – veikimo prieš peržengiant slenksčius – ir sisteminio rizikos valdymo, kuris integruoja fizinius, socialinius, ekonominius ir ekologinius aspektus.
Norint užkirsti kelią kritimo taškams, reikia „iš anksto parengtų“ pasaulinių švelninimo būdų, kurie riboja temperatūros viršijimą, kartu su regioniniais ir nacionaliniais kritimo rizikos vertinimais bei priemonėmis, skirtomis atsparumui stiprinti ir ankstyviems įspėjamiesiems ženklams stebėti. Tačiau valdymas taip pat turi pasirengti žmoniškoms pasekmėms, kylančioms dėl lūžio taškų kirtimo ir galimos pakopinės jų dinamikos, įskaitant perkėlimą, teritorijos praradimą ir grėsmes maisto ir vandens saugumui.
Šios rizikos nėra abstraktios: jos liečia pagrindines teises į gyvybę, sveikatą, kultūrą ir apsisprendimą. Amerikos žmogaus teisių teismas jau pripažino, kad negrįžtamos žalos klimato sistemai prevencija yra teisinė būtinybė. Pačios Europos teismai taip pat priėmė sprendimą dėl valstybių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita, klimato stabilumą įtraukdami kaip į žmogaus teisių sąlygą.
Vyriausybės dabar turėtų integruoti Žemės sistemos lūžio taškus į klimato ir saugumo rizikos vertinimus; sukurti išankstinio įspėjimo ir greito reagavimo mechanizmus pažeidžiamoms sistemoms; reformuoti prekybos, finansų ir vystymosi sistemas, kad būtų atsižvelgta į sisteminę klimato riziką; stiprinti labiausiai nukentėjusių bendruomenių teises ir dalyvavimą; ir skatinti pasaulinį bendradarbiavimą net esant geopolitiniam susiskaidymui.
Nuo pavojingų arbatpinigių iki teigiamų
Ta pati dinamika, dėl kurios klimato lūžio taškai Žemės sistemoje yra pavojingi, taip pat gali būti panaudoti, kai jie įvyksta socialinėse ir ekonominėse sistemose. Teigiami lūžio taškai – akimirkos, kai maži veiksmai sukelia greitus, savarankiškus pokyčius link tvarumo – jau keičia pagrindinius sektorius.
Saulės ir vėjo energija, elektrinės transporto priemonės ir augalinės kilmės baltymai auga eksponentiškai, nes mažėja sąnaudos ir derinama politika. Kiekvienas proveržis paspartina kitus: pigesnės baterijos stabilizuoja atsinaujinančius tinklus, švari energija skatina pramonės dekarbonizaciją, o socialinės normos pereina prie tvaresnio vartojimo.
Vyriausybės gali paspartinti šiuos pokyčius kurdamos strategines, nuspėjamas politikos kryptis, kuriomis remiamos naujovės visuose vystymosi etapuose: ankstyvojo etapo mokslinių tyrimų finansavimas, stabilios rinkos paskatos ir struktūrinių kliūčių, pvz., iškastinio kuro subsidijų ar pasenusios tinklo infrastruktūros, pašalinimas. Kaip teigė daugelis tyrinėtojų, ilgalaikis politikos nuoseklumas, o ne paramos ciklai sustabdyti ir pradėti, yra labai svarbus norint išlaikyti teigiamą pagreitį. O norint sukurti pagreitį ir mastą, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas.
Teisingumas centre
Teigiami lūžio taškai gali paskatinti teisingumą, nes švarios technologijos, sveikesnė aplinka ir nauji pragyvenimo šaltiniai tampa prieinami visiems. Tačiau blogai valdomos jos gali pagilinti atskirtį ir palikti pažeidžiamus darbuotojus, regionus ar tautas.
Sąžiningumo užtikrinimas reiškia teisingumo įtraukimą į kiekvieną pereinamąjį laikotarpį: apsaugoti tuos, kurių pragyvenimas priklauso nuo iškastinio kuro, užtikrinti prieigą prie švarios energijos ir remti prisitaikymą prie klimato pasaulio pietuose. Europa gali vadovauti susiedama savo siekius klimato kaitos srityje su solidarumu, pasitelkdama sąžiningą prekybą, teisingo pereinamojo laikotarpio fondus ir paramą bendruomenėms, kurios jau susiduria su klimato kaita.
Pasirinkimo akimirka
Pasaulio lyderiams susirenkant į COP30 – pirmąjį COP, surengtą svyruojančiame Žemės sistemos elemente – Amazonėje – statymai negali būti didesni. Beleme priimti sprendimai lems, ar toliau eisime spartėjančio nestabilumo keliu, ar nukreipsime pasaulinę sistemą atgal į atsigavimą.
Europai atėjo laikas parodyti, kad klimato kaitos lyderystė yra ne tik technologija ar tikslai, bet ir valdymas, teisingumas ir numatymas. Veikdamos kartu, vyriausybės, įmonės ir piliečiai vis tiek gali pakeisti istoriją: nuo negrįžtamo praradimo iki atsinaujinimo ir bendro saugumo.
Norėdami gauti daugiau informacijos, žr 2025 m. pasaulinė kritinių taškų ataskaita.
Pastaba: šiame straipsnyje pateikiamos autoriaus nuomonės, o ne EUROPP – Europos politikos ir politikos ar Londono ekonomikos mokyklos pozicija. Panašaus vaizdo kreditas: Dudarevas Michailas / Shutterstock.com
